Valiera 2. Kaimynė tatjana

Šūdai ant fasado

Esu jau rašęs kažkada apie mūsų ofisą Stepono gatvėje, kur koncentravausi į ofiso kaimynus žudikus.
Dabar papasakosiu apie vieno iš žudikų mamytę, pavadinkim ją Tatjana.
Tai tokia miela babytė, kuri, kaip ir visi aplinkui, gyvena Stepono gatvėje tūkstančius metų, ir niekur nesiruošia kraustytis, nebent lenkai grįžtų, tai ją išvytų turbūt, nes ji, kaip ir kiti aplinkiniai gyventojai virš aštuoniasdešimties, čion įsikraustė per II pasaulinį, ir užėmė arba lenkų, arba žydų rylesteitą. Tai va taip jis gyvena sau Stepono 16, ir neturi ji tualeto. Anksčiau turėjo lauko tualetą, kuris kažkaip nelemtai stovėjo kitame sklype, kuriame kažkas kažką statė, ir sumoj lauko tualetą nugriovė, šūdus išsėmė, dabar toje vietoje naujakurių valgomasis, o babytė Tatjana nebeturi tualeto. Kiti skųstųsi, dejuotų, tik ne Tatjana, žudiko motina! Saliamoniškai sprendžia ji problemą. Šika ji kibiran, ir kartą ar du per dieną tą kibirą išpila į gatvę, į lietaus kanalizaciją. Bėda ta, kad tos konkrečiai lietaus kanalizacijos grotelės užsikimšę negyvai, ir šūdai ten nenubėga. Telkšo sau balute, smirda, į dar gretimus asfalto nelygumus suteka, garuoja. O kai važiuoja mašina pro šalį, tai, be abejo, ratu iš tos balutės visą turinį ištaško ant mūsų fasado. MEs neišdidūs, kantriai laikomės, bet nuo rūgštelės ir mikroorganizmų fasadas pradėjo nejuokais byrėti. Na, galvojam, gal Tatjanai biotualetuką įtaisyti. Bet pradėjom solvinti visgi nuo rašto savivaldybėn, panašaus turinio, kaip šis postas tas mūsų raštas gavosi. Ten visi turbūt juokėsi pas Zuoką, ir pagalbos nesiuntė.
Taip slinko metai, bėgo it šuo plentu, ir babytė numirė, išspręsdama visas mūsų bėdas. Fasadas nebebyra, gatvėje nebesmirda, sūnus žudikas išsikraustė, nes atėmė babytės butą iš jo už skolas. Gatvė prarado savo cinkelio dalelę, priartėjo prie buržujiško senamiesčio standartų dar per žingsnelį. Bet nepergyvenam kažkaip :)